Kas yra geologija?

Geologija yra mokslas apie Žemę. O taip pat apie kitas planetas ir jų mėnulius, asteroidus, meteoritus ir kometas. Tai mokslas tyrinėjantis kaip susidarė ir kaip kinta pirmiausia mūsų planeta, bet taip pat ir kiti kietieji mūsų visatos kūnai. Geologija yra labai platus mokslas, siekiantis atsakyti į begalę svarbių, kartais gyvybiškai svarbių, klausimų. Tai - globalus mokslas, nepripažįstantis jokių politinių, tautinių, religinių ar administracinių sienų.

 

Kas yra geologas?

Geologas yra asmuo, kuris sėkmingai užbaigė geologijos studijas ir tapo Žemės gelmės ir paviršiaus žinovu. Vieni geologai yra mokslininkai, jų darbas skirtas gilinimuisi ir supratimui to, kas vyko prieš tūkstančius, milijonus ar milijardus metų. O taip pat kas tebevyksta mūsų planetoje dabar. Geologai-mokslininkai siekia suprasti, pavyzdžiui, kaip ir kada iškilo Alpių kalnynas, koks klimatas buvo prieš 420 milijonų metų, kaip ir kodėl slenka ledynai, kokį poveikį jie daro Žemės paviršiui ir klimatui, kaip ir kodėl vyksta žemės drebėjimai, iš ko susidaro nafta, kodėl vyksta masiniai gyvūnų išmirimai, kaip juda toksiškos medžiagos ir kiti taršalai, kaip susidaro Žemės plutos lūžiai. Svarbi geologų-mokslininkų užduotis yra ruošti ateities kartų geologus – dėstyti, vadovauti praktikoms ir diplominiams darbams.

Kiti geologai naudodamiesi jau sukauptomis žiniomis sprendžia praktines problemas, kurios pastoviai iškyla vykstant visuomenės poreikių augimui ir atsirandant naujiems gamtiniams iššūkiams. Geologų-praktikų uždaviniai yra aprūpinti naudingomis iškasenomis, kurių reikia pramonei (įvairūs metalai), statyboms (žvyras, smėlis, cementas), energijos gavimui (karštas gelmių vanduo, nafta ir dujos) ir kt. Svarbiausia naudinga iškasena yra vanduo. Todėl jo tiekimas irgi yra geologų rūpestis. Rūpestis ne tik rasti ir išgauti žemės gėrybes, bet ir darniai jas panaudoti – taip, kad užtektų ne tik mums, bet daugeliui ateities kartų! Ne mažiau svarbu, kad aukšti pastatai nenuvirstų, kad užtvankos nebūtų nuplautos – tai tik keli pavyzdžiai, kur yra būtinas geologų protas ir rankos.

 

Studijuoti geologiją?

Geologija yra platus mokslas. Jis turi stiprias sąsajas su fizika, chemija, biologija, geografija, matematika, informatika, ekonomika, filosofija ir kitomis disciplinomis. Taigi, jei Tau patinka (patiko) mokytis vieną, du, kelis iš jų, ar net visus, ir Tau rūpi Žemė, jos pokyčiai, jos apsauga, jos naudingos iškasenos, traukia gamta ir kelionės: geologija yra tavo ateitis.

 

Studijuoti Vilniaus universitete ar užsienyje?

Vilniaus universitetas (VU) yra vienintelis ruošiantis geologus Lietuvoje, todėl dauguma Lietuvos geologų studijavo VU. Geologija yra mokslas be sienų. Juk iš šiaurės atslenkantis ledynas vargu ar sustos pasienyje ir parodys pasą. Todėl, iš esmės, kokioje pasaulio vietoje gaunamos geologijos žinios nėra labai svarbu. Svarbu tai, kad jos būtų puikios. Svarbiau yra ir tai, kas seks po to, kai Tu, diplomuotas geologas, pradėsi karjerą moksle ar praktikoje. Studijuojant VU yra suteikiamos puikios, ne prastesnės nei kituose universitetuose, geologinės žinios ir išmokstama geologinės kalbos. Geologinę kalbą sudaro specifinės sąvokos, sutrumpinimai, išsireiškimai ir žargonas, ir ji gana stipriai skiriasi nuo bendrinės kalbos. Studijuojant VU mokoma ne tik lietuvių, bet taip pat ir anglų geologinės kalbos. Pirmoji reikalinga dirbant Lietuvoje, o antroji – tarptautinėse įstaigose ar įmonėse, o taip pat skaitant ar rašant mokslinę literatūrą. Be lietuvių geologinės kalbos įsidarbinti Lietuvoje, savaime aišku, yra keblu.

Studijos užsienyje studijuojant VU? Taip! Nemažai VU geologijos studentų jau antrais ar vėlesniais studijų metais išvyksta studijuoti į užsienio universitetus akademiniam pusmečiui ar metams pagal mainų programas (pvz. ERASMUS). Tai jiems yra gera patirtis. Lygiai taip pat, kaip ir studentams iš užsienio geologijos studijos VU. Be to, dalis vasaros praktikų vyksta užsienyje: Lenkijoje, Norvegijoje ir kitur.

Po bakalaurinių (pirmosios pakopos) studijų dalis studentų išvyksta į užsienio universitetus magistrantūrai (antrajai studijų pakopai). Bakalaurinės studijos yra bendros ir apima daug įvairių geologinių dalykų, tuo tarpu magistrinės studijos yra kur kas siauresnės, todėl studentai gali vykti į kitus universitetus ir įgauti vieną ar kitą specializaciją. Tokie tarptautiniai magistrai grįžę į Lietuvą yra vertinami, tiek dėl jų įgytos specializacijos, kurios galbūt VU nėra, tiek dėl skirtingo susiformavusio požiūrio. Panašiai yra ir su doktorantūra (trečiąja studijų pakopa), kurios studijuoti studentai dažnai yra raginami vykti ar kviečiami į kitų šalių universitetus. Taip įgyjamas geologijai būtinas tarptautiškumas ir globalumas, nauja patirtis ir įspūdžiai, bet išlaikoma lietuviška geologinė kalba, profesiniai ir socialiniai ryšiai.

 

Ką studijuoja būsimieji geologai?

Pirmą pusmetį yra dėstomi bendri, tačiau pamatiniai dalykai: bendroji geologija, matematika, chemija, fizika. Toliau, bendrų dalykų mažėja, o geologinių daugėja – mineralogija, paleontologija, geofizika, geochemija, petrologija, ir daug kitų. Be to, yra bendri universitetiniai dalykai, tokie kaip ekonomika, ar filosofija. Po kiekvienų studijų metų, vasaros pradžioje vyksta studentų laukiamos ir mėgstamos lauko praktikos, per kurias įtvirtinamos auditorijose ir laboratorijose įgytos teorinės žinios. Po pirmų metų, geologinė lauko praktika vyksta kalvotose Vilniaus apylinkėse, kurią vainikuoja geologinė ekskursija po Lietuvą – studentų tarpe žinoma kaip “Kelionė aplink Lietuvą”. Antrakursiai važiuoja į praktiką kalvotose ir ežeringose Molėtų apylinkėse – ji užbaigiama savaitės ilgumo geologine praktika Švento kryžiaus kalnuose Lenkijoje. Trečiakursiai savo žinias įtvirtina ir naujos patirties įgyja geologinėje praktikoje Norvegijoje.

 

 

Kuo aš būsiu kai baigsiu geologijos studijas?

Tai išaiškės studijų metu, kurių metu pasirinksi mėgstamą kryptį ir norėdamas tapsi

- aplinkos geologu ir tyrinėsi sąveiką tarp geosferos, atmosferos, biosferos ir žmogaus veiklos. Spręsi problemas susijusias su tarša, atliekų tvarkymu, urbanizacija, ar gamtos stichijomis. Arba

- ekonominiu (naudingų iškasenų) geologu, kuris ieško ir žvalgo metalines ir nemetalines iškasenas, tyrinėja mineralinius telkinius, ieško būdų saugiai saugoti atliekas, liekančias po iškasenų gavybos. Arba

- geochemiku, kuris naudoja neorganinę chemiją tirti cheminių elementų pasiskirstymą uolienose, dirvožemyje ir vandenyje, organinę chemiją naudoja tirti iškastinio kuro (anglies, naftos ir dujų) telkinių sandarą. O galbūt

- geochronologu ir naudosi radioaktyvių elementų irimo greitį uolienų, o tuo pačiu ir geologinių įvykių, amžiui nustatyti. Arba

- geologu-inžinieriumi, kuris taiko geologinius duomenis, metodus ir principus uolienų tyrimams, ir tiria geologinius faktorius, kurie gali veikti tokius statinius, kaip tiltai, pastatai, oro uostai ar užtvankos. O galbūt

- geomorfologu ir tyrinėsi Žemės paviršiaus formas ir kraštovaizdžius, juos sudarančius ir veikiančius geologinius ir klimatinius procesus, o taip pat žmogaus poveikį. Arba

- hidrogeologu, tiriančiu požeminio vandens buvimą, judėjimą, kiekį, paplitimą ir kokybę. Arba

- jūrų geologu, besigilinančiu į jūrų ir vandenynų dugną, vandenynų baseinus, kontinentinius šelfus ir pakrančių aplinką. Arba

- ledynų geologu, tyrinėjančiu ledynų fizines savybes ir judėjimą. Arba

- mineralogu, tiriančiu mineralus, jų susidarymą, sudėtį ir savybes. Arba

- naftos geologu, įsitraukusiu į naftos ir dujų telkinių paieškas ir gavybą. Arba

- okeanografu, kuris tyrinėja fizinę, cheminę, biologinę ir geologinę vandenynų dinamiką. Arba

- paleoekologu (ne paleontologu), kuris tiria senųjų organizmų funkciją, pasiskirstymą, santykį su aplinka. O gal ir

- paleontologu, rimtai tyrinėjančiu fosilijas tam, kad suprasti senąsias gyvybės formas ir jų pokytį laikui bėgant ir tam, kad atkurti senąsias gamtines aplinkas. Arba

- petrologu – jie tyrinėdami uolienas sudarančius mineralus ir uolienų cheminę sudėtį nustato uolienų kilmę ir susidarymo istoriją bei aplinką. Arba

- planetų geologu, kuris tyrinėja ne Žemę, bet kitas planetas, mėnulius, meteoritus, ar kometas. Arba

- sedimentologu, kuris tiria nuosėdų ir nuosėdinių uolienų, tokių kaip smėlis ar molis kilmę, pasiskirstymą ir dūlėjimą. Tai svarbu, juk vanduo, nafta, dujos ir daug kitų naudingų iškasenų kaupiasi tokiose uolienose. Arba

- seismologu, kuris tyrinėja žemės drebėjimus ir analizuoja jų sukeltas bangas žinių gavimui iš Žemės gelmių. Arba

- stratigrafu, kurio užduotis ištirti uolienų laiko ir erdvės santykius - ypač jei uolienos sluoksniuotos. Arba

- struktūrų geologu, kuriam rūpi Žemės paviršiuje ir gelmėse susidarę plyšiai, lūžiai ir raukšlės. Ir ne mažiau - jėgos, dėl kurių jie susidarė. Arba

- vulkanologu, tiriančiu miegančius ir aktyvius vulkanus ir jų veiklą ne tik tam, kad jų katastrofišką poveikį ir sugebėtų nuspėti iš anksto, bet ir tam, kad atskleistų daugiau žinių apie Žemės gelmes.

O gal specialistu dar vienoje geologijos kryptyje, kurios čia toli gražu ne visos išvardintos.

 

Kur dirba ir kiek uždirba geologai?

Geologai dirba labai įvairiose įmonėse ir įstaigose. Tai universitetai; mokslo institutai; įmonės, ministerijos, aplinkosaugos agentūros, nacionaliniai parkai ir t.t.

Geologai (įskaitant lietuvius) dirba įvairiose aplinkose, nuo kabineto sostinės centre iki naftos platformos Barenco jūroje, mokslinio laivo Indijos vandenyne, palapinės Grenlandijoje ar šalia veikiančio vulkano. Pirmieji žmonės nusileidę į mėnulį pirmiausia pažiūrėjo į uolienas, pirmasis aparatas nusileidęs ant Marso paviršiaus ėmė tyrinėti irgi uolienas.

Geologai (įskaitant lietuvius) uždirba irgi labai įvairiai, nuo kelių šimtų iki kelių (dešimčių) tūkstančių eurų.

 

Susidomėjai?

Patinka mokytis, domėtis, tyrinėti, būti gamtoje, ar keliauti? Vilniaus universitetas tavęs laukia!

 

Turi klausimų - rašyk!  petras.sinkunas@gf.vu.lt

 

 

audrius.cecys@gf.vu.lt

Theme by Danetsoft and Danang Probo Sayekti inspired by Maksimer