Teksto ir nuotraukų autorius prof. dr. Andrejus Spiridonov. Originalas paskelbtas Facebooke
Šiandien (2023-03-10) šventė Geologijos ir mineralogijos katedroje. Milda Grendaitė apsigynė disertaciją „Vakarų Lietuvos nuosėdinės dangos sandaros ypatumai pagal seisminius duomenis”. Pats buvau gynimo komisijos narys. Įdomiausias Mildos atradimas yra senovinių salakalnių (tokių kaip dabartinis Australijos Uluru) buvimas prekambrinėje peneplenoje (išdūlėjusiame kristaliniame paviršiuje). Tokios kalvos kurių išlikęs aukštis siekia kai kur daugiau nei 100 m yra surandamos vakarų Lietuvoje ir aptinkamos klasteryje sudarytame iš Šilalės, Veiviržėnų, Pocių, Šiūparių salakalnių. Šie salakalniai yra aptinkami geofizikiniuose seisminiuose pjūviuose apytiksliai 2 km gylyje žemiau žemės paviršiaus. Juos skalavo kambro periodo jūros, kurios dengė Baltikos paleokontinentą, kuomet jis buvo Pietų Pusrutulyje netoli Pietų geografinio Poliaus.
Šis darbas leidžia mums pažvelgti į tai kaip galėjo atrodyti tikrasis kraštovaizdis prieš daugiau nei pusę milijardo metų, ten kur dabar randasi Klaipėda, Šilutė ir Šilalė.
Įvadinėje nuotraukoje yra Milda ir jos vadovas Sigitas Radzevičius.